užspringti

užspriñgti intr. 1. R, Sut, N, K, M, L, Rtr, Š, NdŽ, Lbv, Graž, Azr, Kzt, Vb, Všk, Krg negalėti nuryti, užsiryti: Kas duos sūrio – neimsiu, ba aš juoju užspringsiu Mrj. Turi peilį pasimt, atsipjaut po biskį, o tei gali užspriñgt Jrb. Užspringáu, suduok mun stipriai į sprandą, gal kąsnis atšoks Vkš. Nelakstyk, kai valgai, ažspriñgsi Alks. Neduok karvei čielų bulbų, kad neužspriñgtų Ps. Ar sausų ropių valgei, ar rūgšto pieno negėrei, ar užspringái, kad nieko nesakai? Klp. Jei kas valgydamas užspringsta, reikia jam bakanu per nugarą suduot LTR(Ant). Jei kas užspringsta, sakoma, kad atsiskubina svečias melagis LTR(Šil). Kad valgydamas užspringsti, tai sako: ateina da vienas nevalgęs LTR(Kp). Gegužė miežio akuotu užspriñgo ir nebkukuo[ja] Gršl. Ar nesibijotės užspriñgt, kad kabiar ėdat? K.Donel. Gal tavi perkūnas nuotrenkti, gali užspringti, gal tavi krau[ja]s nuoslėgti P. Negalėjo jo praryt, bet užspriñgo DP140. | prk.: Maž Dievas duos – užsprings anas kada tąj degtine (galą gaus begerdamas) Skdt. Pagaliau priešas užspringo pats savo krauju, netekęs šimtų kareivių ir daugybės technikos rš. Puolė [Hitleris] anta Rasiejos ir užspriñgo Drsk. ^ Užspriñgt da galiu suskaitytus kąsnelius valgydama Ktk. Kad tu užspriñgtumei bekeikdamas J. Kai išlėkėm, buvo pilnos miegos, kai parlėkėm – tuščios miegos: suėdėt, išrijot, ko jūs neužspriñgot?! (kregždės balso pamėgdžiojimas) Skdv. Meisą prarijęs, su kaulu užspringo VP29. Visą jautį suėdęs, uodega užspringo S.Dauk. Didelė gerklė retai užspringsta LTR(Srj). Daug apžiosi – užspringsi KrvP(Vlkv). Kiaušinį nurijęs, su mažu žirniu užspringo LTR(Vdk). Pirmu trupiniu užspringo (nepavyko) Dkš. Kad tu būtum kur nudingęs, šaltu vandeniu užspriñgęs! Lp. Kad tu būtum kur nudingęs ar su kukuliu užspringęs! LTR(Šk). Tegul užspringsta tais pinigais, ką gaus V.Kudir. A, jau man gana – vienu kąsniu ažspringaũ (nenoriu antrą kartą tekėti ar vesti) LKKXIII138(Grv). Žiūrėkit, kad vienu kąsneliu užspringtų̃t, ne keliais (kad nebūtų skyrybų) Dg. Pirmutiniu kąsniu užspriñgt geriáu Jrb. Užspringo kap šikna ašaka LTR(Srj). 2. uždusti: Jis ko neužspringo pykčiu ant paties savęs rš. 3. NdŽ, Mlt nustoti veikti, užsikirsti: Jam, sako, radija buvo užspriñgus Slm. Užspriñgo spyna; da rakčiukas truptį kabina, ale atrakint nesiduoda Vb. Čiūkt mašinelė užspriñgo, ir nė iš vietos! Krš. Užspringo variklis, užsikirto ir pačiaudėjęs visai nutilo V.Bub. Užspriñgta traktoriaus an tiltelio, ir įvirto Slm. Kiškis suriktų – balsas užspringo, šoktų bėgti – kojos sustingo K.Bor. \ springti; atspringti; įspringti; išspringti; nuspringti; paspringti; persispringti; praspringti; prispringti; suspringti; užspringti